Policies, textbooks, and curriculum constraints to integrating literature into language education: EFL teacher perspectives from Russia
Peer reviewed, Journal article
Published version

View/ Open
Date
2018Metadata
Show full item recordCollections
Original version
https://doi.org/10.15823/p.2018.132.11Abstract
Employing a qualitative design, this exploratory study examined the challenges and constraints encountered by foreign language teachers in Russia when using literature in their lessons in primary, secondary and tertiary education. Consisting of interviews with nine Russian EFL teachers, the study’s findings indicate that education policies, a strong focus on standardized testing, poor quality textbooks, and a lack of institutional support are not only hindering a wider adoption of literary texts as a language resource, but are also likely hampering language learning in students. The study presents policymakers, as well as school and university administrators, with insights into the structural issues that might be preventing foreign language teachers from more effectively integrating literature into their lessons, and offers recommendations that could help them to formulate policies and strategies that address these issues. Šis tyrimas paremtas nepublikuotais apklausos duomenimis, kuriuos autorius (2018) surinko tirdamas 140-ies Rusijos anglų kalbos mokytojų požiūrį į literatūrą kaip į kalbos mokymo(si) šaltinį. Remiantis pusiau struktūriniu interviu, išsamiai nagrinėjami konkretūs iššūkiai ir suvaržymai, kuriuos patiria Rusijos anglų kalbos mokytojai pagrindinėje, vidurinėje ir aukštojoje ugdymo pakopose, kai įtraukia literatūrą į savo pamokas (Rusijos švietimo ministerijai rekomenduojant). Šiam tyrimui buvo apklausti devyni Rusijos anglų kalbos mokytojai iš Maskvos mokyklų ir universitetų, su jais buvo susisiekta elektroniniu būdu per atitinkamus jų institucijų administracinius padalinius. Interviu duomenys patvirtino apklausos duomenis, susijusius su iššūkiais ir apribojimais, kuriuos patiria mokytojai, ir nuodugniau atskleidė šių apribojimų pobūdį. Devyni mokytojai ugdymo turinio reikalavimus, nuostatą gerai parengti mokinius standartizuotiems testams, žemos kokybės užsienio kalbos mokomąją medžiagą ir nepakankamą jų institucijų skatinimą įvardino kaip ribojančius jų gebėjimą efektyviai įtraukti literatūros komponentą į užsienio kalbos pamokas. Šis tyrimas yra reikšmingas, nes tai yra vienas iš nedaugelio tyrimų, kurie leidžia išsamiai išnagrinėti apribojimus, su kuriais susiduria anglų kalbos mokytojai Rusijoje, norėdami įtraukti literatūrą į savo pamokas; straipsnyje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip įveikti šiuos apribojimus. Siekiama skatinti geresnį institucijų ir mokytojų bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant užsienio kalbų ugdymo politiką, taip pat kuriant mokytojų rengimo programas, kurių tikslas – plėsti užsienio kalbų mokymo įvairovę ir perteikti visapusiškesnę kalbos mokymosi patirtį asmenims, besimokantiems pagrindinėje, vidurinėje ir aukštojoje ugdymo pakopose.